Jau visai netrukus, spalio 26 dieną Vilniaus dailės akademijos parodų salėse Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius) devintąjį kartą įvyks projekto Jaunojo tapytojo prizas finalininkų parodos atidarymas, konkurso nugalėtojo paskelbimas bei apdovanojimai. Šiemet konkurso paraiškų kriterijus atitiko ir į pagrindinį prizą pretendavo net 78 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kompetentingos komisijos darbo dėka, buvo išrinkta penkiolika finalininkų: Alexei Gordin, Alo Valge, Auksė Miliukaitė, Barbara Ābeltiņa, Danel Kahar, Grisli Soppe-Kahar, Joskaudė Pakalkaitė aka Yoshi...

.. / Skaityti

Jau devintąjį kartą vykstantis projektas „Jaunojo tapytojo prizas“ kviečia šiais metais teikti paraiškas jaunuosius menininkus iš trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Paraiškos priimamos iki 2017 metų rugsėjo 1 dienos. Dalyvavimo JTP'17 projekte sąlygos: 1. Projekte „Jaunojo tapytojo prizas 2017“ gali dalyvauti visi menininkai, turintys ar beįgyjantys meninį išsilavinimą nuo 18 iki 30 metų imtinai. 2. Konkursui teikiamo tapybos darbo sukūrimo metai – 2016/2017 (konkursui teikiamas vienas darbas, kurį menininkas parenka savo nuožiūra)..


.. / Skaityti

Tekstą pradedu teiginiu, jog tavo, tapytojau, tapytas paveikslas nėra vien tavo nuopelnas ir džiaugsmas. Pastarasis teiginys man pačiam tampa vis svarbesnis ir vis labiau aiškėja. Aplinka, situacijos kūrimo procese mus įtakoja, tad ir rezultatą, taip pat. Šiandien, kalbėdamas apie savo kūrybą, negaliu sakyti, jog tas paveikslas ar bet koks piešinys yra mano. Visa, ką aš padarau esu dėkingas žmonėms, situacijoms su kuriomis susiduriu kiekvieną dieną. Tad rezultatas yra minčių, pokalbių, veiksmų, atspindžių forma, tik vizualia išraiška.

 

.. / Skaityti

Puslapis 1 iš 18  > >>

Aš negaliu – mes galim

 

Tekstą pradedu teiginiu, jog tavo, tapytojau, tapytas paveikslas nėra vien tavo nuopelnas ir džiaugsmas. 

Pastarasis teiginys man pačiam tampa vis svarbesnis ir vis labiau aiškėja. Aplinka, situacijos kūrimo procese mus įtakoja, tad ir rezultatą, taip pat. Šiandien, kalbėdamas apie savo kūrybą, negaliu sakyti, jog tas paveikslas ar bet koks piešinys yra mano. Visa, ką aš padarau esu dėkingas žmonėms, situacijoms su kuriomis susiduriu kiekvieną dieną. Tad rezultatas yra minčių, pokalbių, veiksmų, atspindžių forma, tik vizualia išraiška.

Temą, kurią stengiuosi įvardinti šiame rašte, noriu įvardinti tapytojo kaip menininko susireikšminimą tokiuose renginiuose kaip šis konkursas. Dalyvaudami konkursuose mes ieškome bendravimo, galimybių, atgalinio ryšio kas jaunam žmogui yra ypač svarbu ir reikalinga. 

Tapytojui gali atrodyti, jog jis daro didelį darbą, net patį didžiausią, rinkdamas temą, idėją, priemones, vaizdus fiksuojant, ar kokiu kitu būdu ieško tyrimo lauko. Bet baigtas rezultatas, kurį mes galim matyti yra baigtas tik santykyje tarp meno kūrinio, tapytojo ir žiūrovo. Konkursas leidžia tai pajusti ir suteikia galimybę žengti toliau. 

 Prisiminus profesorių pasakojimus apie gūdžių laikų kūrybą, kuriems būtina buvo ja dalintis draugų būryje ir taip kvėpuoti kartu viens kitą skatinant, palaikant. Aktyviai dalindavosi komentarais, gal net ir fizižkai neliesdami rezultato. Ir tuom manau galima paaiškinti stiprų Lietuvos reiškinį, buriantis į grupes, pavyzdžiui Angis, 24, Keturios, Post Ars ir tikrai yra jų daugiau... Tokiu būdu, galima gauti atgalinį ryšį, ne tik eksponuojant kūrinį, bet ir jo tapymo metu.

 

Mintis, kuri davė postūmį pastebėjimui, jog ne vien nuo menininko rankos svarbus “ale baigtinis rezultatas”, ZOO žurnale perskaitytas interviu su Glen Brown, kuris į klausimą apie jo tapybą, sako, jog tai ne visai jo tapyba. Pasakojo, jog kūrimo procese supa žmonės, dažnai išsakantys savo pamastymus, kurių išklausoma ir diskutuojama. Pirmieji žiūrovai/dalyviai  tokiu būdu prisiliečia, įsibrauna į kūrinio eigą ir pakreipia rezultatą. Tad, galiausiai rezultatas priklauso ne nuo vien tapančiojo rankos ir galvos. 

 Visada yra santykis. Ir neabejoju, kad ir koks jaunasis tapytojas yra pasiputęs ir susireikšminęs, jam yra reikalingas santykis su supančiais žmonėmis ir aplinka kurie įtakoja rezultatą.

 Galiausiai, neįmanoma be Dievo malonės, randant jėgų pateikti padarytą rezultatą jo skaitymui. Juk dalyvauji su tikėjimu, jog tai duos galimybę. Ir vienareikšmiškai duoda ir gauni. Už tai esame dėkingi.

 O viskas prasideda iš alkio – taip vadinu man duotą smalsumą, bet alkis toks lyg platesnis žodis – noras čiupinėti, tyrinėti ir ryti informaciją, kuri skraido ore ir patirtis su dovanotu talentu padeda išpildyti.

Tad ir aš gavau šią malonę tapybos tyrinėjimui.

Tapybą suprantu kaip mąstymo, matymo būdą, kaip komunikacijos būdą. Man neužteko tiesiog tyrinėjimo ar žaidimo. Aš norėjau tuom dalintis ir bendrauti, gauti atgalios ir taip toliau. Tad ir aš dalyvavau 2009 Jaunojo tapytojo prizo konkurse.

 

Dalyvaudamas siekiau laimėti. Tad šiame procese vėl gi dalyvavo mane supantys žmonės, studijų vadovai, kolegos ir pan. Tuo metu pradėjau gilintis į maketavimo ir foto koregavimo programas, kurios įtakojo pateiktą rezultatą. Aš klausiau patarimo, nuomonės, kurį kūrinį siūlyti. Galop, turi reikšmės kaip aš savo paveikslą matau kontekste – šio meto tapybos kontekste. Manau ir kiekvienam yra svarbu dalintis kūryba, ja šnekėti. Kurti pokalbį vaizdine ir verbaline kalba, ir svarbia jutimine kalba. Tai nėra monologas -svarbu pokalbis. O pokalbis galimas ir replikuojant dailės istoriją, save, aplinką, daug ką. Svarbu sugebėti artikuliuoti. O artikuliuoti mokausi kiekvieną dieną. Su kiekvienu iššūkiu, alkis tik didėja.

 Pasiryžimas dalyvauti konkurse jau yra pozicijos pasirinkimas. Pozicijos stiprinimas ir aiškumas suteikia stiprybės pačiam tapytojui. Šioje vietoje nuskambėjo frazė – nutapyti paveikslą reikia drąsos. Drąsos ne tiek kiek prisiliečiant prie dažo, bet nuolat klausiant savęs kodėl. Ne dėl nostalgiškų jausmų tapybai, bet kodėl turiu tapyti ir matyti kaip tapytojas šiandien.

 Jaunojo tapytojo prizo konkursas tai yra kaip bendravimo forma. Turim galimybę bendrauti, dalintis išvadomis, ar klausimais ir įdomiai leisti laiką ten kur renkamės. 

Pateikdamas kūrinį prizo konkursui prašau dėmesio, išklausymo ir naujų iššūkių.

Dalyvavimas trijų baltijos šalių jaunųjų tapytojų išplečia kontekstą ir vienija mus. Galime pradėti galvoti ir dalintis ieškodami savo unikalumo, kaip šių šalių tapantys atstovai. Tas unikalumas įmanomas siekiant ieškoti tąsos gerbiant tradiciją, mokytojus ir aplink esančius žmones, kurie padeda mums kvėpuoti.

 Man džiugu, jog konkursas yra skirtas visoms baltijos šalims ir tikiuosi, jog ribos tik plėsis. Tam reikia visų mūsų – organizatorių, dalyvių, komisijos, remėjų ir palaikymo komandos šalia/kartu. Nes vienas negaliu – galim mes visi.

 

 

Andrius Zakarauskas

tapytojas, Jaunojo tapytojo prizas 2009 nugalėtojas 

Dailu